Arklių skrandžio opos (Equine Gastric Ulcers – EGU) yra viena dažniausių virškinimo sistemos problemų, su kuria susiduria tiek sportiniai, tiek rekreaciniai arkliai. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 60 % sportinių arklių ir apie 30 % rekreacinių arklių gali kentėti nuo skrandžio opų. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 60 milijonų arklių, iš kurių net 50–90 % lenktyninių ir sportinių arklių bei 30–60 % rekreacinių arklių tam tikru gyvenimo etapu susiduria su skrandžio opomis. Dažniausiai jos diagnozuojamos arkliams nuo 2 metų amžiaus ir vyresniems, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems gyvūnams, ypač esant netinkamoms laikymo sąlygoms ar stresui.

Kas sukelia skrandžio opas?

Pagrindinės skrandžio opų priežastys yra stresas ir parazitai.

Stresas

Stresas gali būti tiek fizinis, tiek psichologinis, o pagrindiniai stresą sukeliantys veiksniai yra:

• Netinkama mityba – ilgos pertraukos tarp šėrimų, stambiųjų pašarų (šieno) trūkumas ir per didelis koncentruotų pašarų kiekis skatina rūgščių gamybą skrandyje. Žirgų skrandyje, kitaip nei kitų gyvūnų, skrandžio sultys yra išskiriamos kas dvi valandas. O laisvėje šie gyvūnai yra pripratę maitintis nuo 16 iki 18 valandų per parą. Būtent palikimas žirgus be lengvo prieinamumo prie šieno ar šienainio yra dažniausia žirgynuose laikomų žirgų skrandžio opų priežastis.
• Dažnos kelionės ir varžybos – transportavimas, nauja aplinka, varžybinis stresas gali padidinti opų riziką. Žirgai yra gan sėslūs bandos gyvūnai, todėl dažnas keliavimas į skirtingas vietas gali sukelti daug streso, ypač jei žirgai yra transportuojami vieni, be kompanijono.
• Socialiniai faktoriai – izoliacija nuo kitų arklių, dominavimo problemos bandoje. Žirgai, ypač itin jauni žirgai gali labai stresuoti dėl to, kad jų kiti žirgai nepriima į bandą. Šiuo atveju reiktų atsižvelgti su kokiais kitais žirgais iš bandos žirgas sutaria ir laikyti žirgą su jo „draugu” kitame aptvare.
• Intensyvus darbas – per didelis fizinis krūvis gali sukelti padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Yra kelios priežastys, kodėl sportiniai arkliai taip dažnai kenčia nuo skrandžio opų. Didžiausias veiksnys – padidėjęs pilvo spaudimas fizinio krūvio metu, kuris suspaudžia skrandį ir stumia rūgštų turinį į jautrias skrandžio vietas, linkusias į opų susidarymą. Todėl prieš einant treniruoti žirgą reiktų įsitikinti, kad jo skrandis nėra tuščias. Tam geriausiai tinka nedidelis kiekis džiovintos kapotos liucernos (Alfa-alfa chaff) ar nedidelis kiekis(0.5kg) įprasto žirgui pašaro (pvz. nuolat šeriami miusliai).
• Neteisingas ar pavėluotas dantų tvarkymas – galbūt Jūsų žirgui tiesiog laikas metiniam vizitui pas dantistą?  Žirgai, patiriantys diskomfortą burnoje negali pagaminti reikiamo kiekio seilių skrandžio rūgščiai neutralizuoti. Reguliariai tvarkomi dantys yra itin svarbus elementas žirgų auginime. Be to, jauni žirgai (iki 5 metų) keičia dantis, todėl visada svarbu patikrinti ar nereikia dantisto įsikišimo.

Parazitai

Tam tikri parazitai taip pat gali prisidėti prie skrandžio opų formavimosi:

• Gasterophilus spp. (skrandinės musės lervos/botflies) – dažniausi arklių skrandžio parazitai. ios lervos gali prilipti prie skrandžio gleivinės ir sukelti opų formavimąsi. Gasterophilus gentis apima 6 rūšis: Gasterophilus intestinalis, Gasterophilus nasalis, Gasterophilus haemorrhoidalis, Gasterophilus pecorum, Gasterophilus nigricornis ir Gasterophilus inermis. Dažniausiai pasitaikančios yra pirmosios dvi rūšys. Visais atvejais šios musės deda kiaušinėlius ant arklio snukio, tarp žandikaulinės srities, pilvo apačios ar kojų plaukų. Išsiritusios pirmosios stadijos lervos prasiskverbia į burnos gleivinę, tada vystosi toliau, pereina į kitas vystymosi stadijas ir migruoja per virškinamąjį traktą. Gasterophilus intestinalis – dažniausiai pasitaikanti rūšis – prisitvirtina prie skrandžio pars esophagea gleivinės, dažniausiai netoli kardijos, tačiau gali būti randama ir kitose šio regiono dalyse, kur tęsia tolimesnius vystymosi etapus.
• Strongylus vulgaris – labiausiai patogeniškas nematodinis parazitas. Gali pažeisti kraujagysles, apriboti kraujo tiekimą į skrandį ir sukelti gleivinės pažeidimus. Labiausiai patogeniškas parazitas.
• Habronema spp. – šie parazitai gali sukelti gastritą ir erozijas skrandžio gleivinėje. Vasariški odos skauduliai, dar žinomi kaip odos habronematozė, habronematozė, granuliuotas dermatitas ir jack sores, yra parazitinė arklinių šeimos gyvūnų liga, susijusi su skrandžio kirmėlių (nematodų) gyvavimo ciklu. Šią ligą sukelia bet kuri iš trijų Habronema rūšių, kurios parazituoja arkliuose (tai daugiausiai šiltame ir drėgname klimate pasitaikantys susirgimai).

Diagnozė: kaip nustatyti skrandžio opas?

Skrandžio opos dažniausiai diagnozuojamos remiantis klinikiniais simptomais ir specialiais tyrimais.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

• Padidėjęs jautrumas ties pavaržos veržimo sritimi – žirgas bando įkasti, spiria, rodo pyktį.
• Mažesnis vandens suvartojimas. Arklininkai kasdien keičiantys vandenį, gali lengvai pamatyti, kad žirgas išgeria mažiau vandens nei įprastai.
• Apetito stoka, ypač koncentruotam pašarui.
• Pasikartojantys diegliai, rodomas diskomfortas garde – pasikartojantis kasimas.
• Kondicijos nelaikymas, negražus kailis.

Pagrindiniai galimi diagnostiniai tyrimai:

• Gastroskopija – ilga, lanksti kamera įvedama į arklio skrandį, kad būtų galima tiesiogiai apžiūrėti gleivinę ir įvertinti opų būklę.
• Kraujo tyrimai – nors neparodo opų tiesiogiai, gali padėti įvertinti uždegimą ir kitus susijusius sveikatos sutrikimus, parazitus.
• Išmatų mėginiai – gali būti naudingi siekiant nustatyti parazitų infekcijas, kurios gali skatinti opų formavimąsi. Tai nėra itin patikimas būdas parazitų kontrolei nustatyti.

Gydymo metodai

Omeprazolas: standartinis gydymo metodas

Omeprazolas yra protonų siurblio inhibitorius, kuris sumažina skrandžio rūgšties gamybą, leisdamas gleivinei atsinaujinti. Jis dažnai naudojamas kaip pagrindinė priemonė gydant arklių skrandžio opas .

Dozavimas ir gydymo trukmė:

• Dažniausiai rekomenduojama skirti 4 mg/kg per dieną 28 dienas, po to tęsiama palaikomoji dozė – 1-2 mg/kg per dieną.
• Kai kuriais atvejais gydymas gali trukti 4–8 savaites, priklausomai nuo opų sunkumo.

Arklių augintojų atsiliepimai apie omeprazolo gydymą: Dauguma augintojų teigia, kad omeprazolas yra veiksmingas gydymo metodas, tačiau pastebi, kad jis itin brangus. Kai kurie taip pat pabrėžia, jog po gydymo pabaigos gali prireikti papildomų priemonių rūgštingumui kontroliuoti, kad opos neatsinaujintų.

Galimi šalutiniai poveikiai:

• Sumažėjęs rūgštingumas gali turėti įtakos baltymų ir mineralų įsisavinimui. Dažnai, gydymo metu žirgai neatgauna kondicijos, nes sumažinant skrandžio rūgšties pH baltymai negali būti pasisavinami organizmo.
• Po staigaus omeprazolo vartojimo nutraukimo skrandžio turinys gali tapti rūgštesnis nei įprastai, o tai gali paaiškinti greitą opų atsinaujinimą.
• Retais atvejais gali būti pastebėtas apetito sumažėjimas ar viduriavimas.

Alternatyvus gydymas veterinariniais homeopatiniais vaistais: Mucosa compositum ad us. vet. 

Mucosa compositum ad us. vet.  – tai Heel Vet gamybos  veterinarinis homeopatinis preparatas, skirtas palaikyti ir regeneruoti virškinimo trakto gleivinę. Jis sudarytas iš kelių augalinės ir mineralinės kilmės ingredientų, kurie gali padėti palengvinti simptomus, susijusius su uždegimais ir gleivinės problemomis. Kiekvienas iš ingredientų turi savybių, padedančių gydyti uždegimus, kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos sutrikimus. Pavyzdžiui, Arsenicum album veikia peršalimą ir virškinimo sutrikimus, Aloe socotrina – virškinimo problemas, o Hepar sulfuris padeda kovoti su infekcijomis. Tuo tarpu Lachesis ir Phosphorus dažnai naudojami kvėpavimo takų ligoms ir kosuliui gydyti, o Natrium muriaticum veikia kaip drėkiklis ir padeda nuo įvairių uždegimų. Šis preparatas gali būti naudingas ir gydant arklių skrandžio opas, nes jo sudėtyje esantys komponentai gali padėti mažinti uždegimus ir skrandžio gleivinės pažeidimus. Homeopatiniai ingredientai, tokie kaip Aloe socotrina ir Phosphorus, turi savybę stimuliuoti gleivinių regeneraciją ir mažinti uždegimą, o Arsenicum album gali padėti kovoti su simptomais, kurie dažnai lydi virškinimo sutrikimus, tokius kaip skausmas ir dirginimas. Naudojant Mucosa compositum ad us. vet., galima paskatinti gijimo procesą ir sumažinti skrandžio opų simptomus. Jis veikia kompleksiškai:

• Skatina gleivinės atsistatymą
• Sumažina uždegimą
• Palaiko skrandžio mikroflorą
• Šalutinis poveikis nėra pastebėtas, nereceptinis vaistas

Kaip išvengti skrandžio opų?

Norint sumažinti skrandžio opų atsiradimo riziką, būtina subalansuota mityba, minimalus stresas ir tinkami papildai. Arkliams, prie įprasto opų gydymo yra rekomenduojama duoti papildus, kurių sudėtyje yra:

• Magnis – mažina stresą, palaiko nervų sistemą ir padeda raumenims atsipalaiduoti.
• Slippery Elm (amerikinė guoba) – sudaro apsauginį sluoksnį skrandžio gleivinei, mažina uždegimą.

• Svilarožių šaknų milteliai ( Althaea officinalis root) –  padeda apsaugoti skrandžio gleivinę nuo rūgšties, mažina uždegimą ir ramina, todėl yra naudingi gydant skrandžio opas. Svilarožių šaknys taip pat turi raminamąjį poveikį, kuris gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, kurie gali pabloginti skrandžio opas.

Tinkamai šeriant žirgą ir prižiūrint jo virškinimo sistemą, galima užtikrinti gerą žirgo savijautą ir ilgalaikį sveikatingumą. Dėl arklių skrandžio opų gydymo rekomenduojame pasitarti su Jūsų veterinaru kuris diagnozuos ir parinks geriausią gydymo planą.